apsiėjinėti — ruoštis, liuobtis: Pamačyj man apsejinėti – jau temsta, ė da niekas nedaryta Ml. Da i mano niekas neapsejinėta Švnč. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; įėjinėti; išėjinėti; nuėjinėti; priėjinėti; suėjinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atėjinėti — iter. dem. ateiti 1: Aš pažįstu – ana pas mus atejinėjo Dsn. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; įėjinėti; išėjinėti; nuėjinėti; priėjinėti; suėjinėti; užėjinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išėjinėti — intr. 1. iter. dem. išeiti 3. ║ rš. 2. išaugti: Jau bernėkas iš piemenų išejinėjo Tvr. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; įėjinėti; išėjinėti; nuėjinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nuėjinėti — iter. dem. nueiti 1. ║ Buvo piktu, o prieš veselią pradėjo nuejinėt (lankytis) Švnč. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; įėjinėti; išėjinėti; nuėjinėti; priėjinėti; suėjinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
priėjinėti — 1. refl. iter. dem. prieiti 14 (refl.): Išgert dažnai jam prisiejinėja tokiam darbe Str. 2. žr. prieiti 19: Man šešiuras priejinėjo (buvo) Ad. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
suėjinėti — iter. dem. sueiti: 1. Nieko nesuejinėju Ad. 2. Jau suejinėja svečiai Str. 3. žr. sueiti 7: Paskolos paėmėm, procentas suejinėja, reikia innešinėt Str. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įėjinėti — 1. žr. įeiti 1: Girdžiu, ką atdarinėja duris kas, inejinėja pirkion Str. 2. iter. dem. įeiti 3: Doko vartai buvo atidaryti, ir gariniai anglialaiviai čia įėjinėjo, čia išėjinėjo rš. ėjinėti; apsiėjinėti; atėjinėti; įėjinėti; išėjinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language